Narkotikams Ne?

Mažai tikėtina, kad žmonija kada nors pajėgs verstis be Dirbtinių Rojų. Daugumos žmonių gyvenimai blogiausiu atveju teikia tiek daug skausmo, o geriausiu – yra tokie monotoniški, skurdūs bei riboti, kad postūmis pabėgti, ilgesys išeiti iš savęs bent kelioms akimirkoms visada buvo vienas pagrindinių sielos troškimų. Menas ir religija, karnavalai ir saturnalijos, šokiai ir oratorijų klausymas – visa tai tarnavo, pasak H. G. Wellso, kaip durys sienoje. O privačiam, kasdieniam vartojimui visada egzistavo cheminės svaiginamosios priemonės. Visi augaliniai raminamieji ir narkotikai, visi ant medžių augantys euforiją sukeliantys vaisiai, visi haliucinogenai, slypintys sunokusiose uogose arba išspaudžiami iš šaknų, visi be išimties buvo žinomi žmogui ir nuosekliai vartojami nuo neatmenamų laikų. (...)

Daugumos šių sąmonės modifikatorių vartoti negalima – nebent būtų paskyręs gydytojas arba neteisėtai, rizikuojant. Vakarai neuždraudė tik alkoholio ir tabako. Visos kitos cheminės Durys Sienoje pavadintos Kvaišalais, o jų neteisėti vartotojai – Apkvaišėliais.

Šiandien gėrimui ir rūkymui išleidžiame daug daugiau lėšų negu švietimui. Tai, žinoma, nenuostabu. Spaudimą pabėgti nuo savęs ir nuo aplinkos jaučia kone kiekvienas, beveik nuolat. (...)

Tvirtas įsitikinimas materialiu Pragaro realumu nesutrukdė viduramžių krikščionims daryti tai, ką pakuždėdavo jų ambicijos, geiduliai ar šykštumas. Plaučių vėžys, eismo nelaimės, milijonai nelaimėlių ir nelaimes sėjančių alkoholikų – tai faktai, dar tikresni, negu Dante’ės laikais buvo Inferno faktas. Tačiau šie faktai – tolimi ir nesubstancialūs, palyginti su artimu, išgyvenamu faktu, kad čia ir dabar trokšti atsipalaiduoti arba nusiraminti – išgerti ar užsirūkyti.

Mūsų laikams, be kitų dalykų, būdinga dar ir automobilis bei žaibiškai augantis gyventojų skaičius. Alkoholis nesuderinamas su saugumu keliuose, jo, kaip ir tabako, gamyba pasmerkia beveik visiškam sterilumui hektarų hektarus derlingiausios dirvos. Nereikia nė sakyti, kad alkoholio ir tabako keliamų problemų neįmanoma išspręsti draudimais. Visuotinio, neslūgstančio savi-transcendencijos poreikio neuždrausi, užtrenkdamas šiuo metu populiarias Duris Sienoje. Vienintelė protinga politika yra atverti kitas, geresnes duris...

Kitas pasaulis

Gyvenimas kupinas netiketumu. Ir kas galejo pagalvoti, kokie netiketi jie galetu buti. Banalumu cia ne kiek nekvepia. Tik pradedi jausti kazka panasaus i nuoboduli, iskart parodys tau tai, del ko dar ilgai tex krapstyti galva ir pritaikius prie esamos logikos schemos (jei pavyx) - toliau gyventi su juo - arba tiesiog pamirsti.

Kitaip pradejau matyti zmones. Visai kitaip. Vienu momentu nepasitikejau niekuom, kol isitikinau, kad verta ir netgi reikia. O dabar vel manau, kad reiketu visgi kazkaip atsirinkti.

Sunkiai suvokiu kox gi tirkasis jusu suvokiamas bendravimo pagrindas ir gal netgi etalonas, kuriuo galeciau remtis si kurdamas.

Nera draugu, dar nera, bet ieskau ir manau rasiu.
Nera mylimo zmogaus, be tu kuriuos sieja bendro kraujo rysys, kitokiu dar nera, bet rasiu.
Nera dar tixlo, nera dar kelio, bet pradedu matyti ir suprasti kaip ieskoti, tad rasiu.
Nera dar tvirto pasitikejimo, bet esant reikalui randu bent akimirkai tam susikaupti, tad tikrai rasiu kaip amziams si jausma savyje uzkurti.

O kas yr sekme tas per daiktas?
Kaip si galima butu arciau saves patraukti?
Gal ji man sypsos labiau nei vertinu?
Gal del to kad nematau rezultatu?
Bet ju niekas nemato?
Atleidau vadzias?
O ar buvau jas kada itempes?
Gal persitempiau ir save uzsmaugiau?
Tad dabar greiciausiai teks mokintis per nauja gyvenima ganyti, taip kad jam ir man tiktu :)

Kas buvo nesvarbu - tas tapo esminis dalykas, kas buvo esme - tas i siuksle pavirto.
Ar viska ismesti dabar teks man, gal ka galiu nestis kartu visgi.
Kaip tai ir kur gali tekt panaudoti? Ar tex? Ar supras kas? Nores ar suprasti?

O kur atvirumas?
O kur siltas jausmas?
Kur gyvenimo dziaugsmas ir malonumas?
Ar bus? Ar greit? Gal yra? Ar nepastebiu? Kaip pastebeti?

Gyvenime, mielas, buk man draugas - ne priesas, ir nebesikesinsiu i tave daugiau as!
Cia man daugiau nei prasme, bet tik man. Gal dar tam, kazkam, kas gyvenima gazdino, gazdino, gazdino, gazdino zodziais ir karteli po to, gal neviena yra ranka pries ji pasikeles.
Kaip sekes? ...
Maniskis tai supyko!
Gal Dievas pades susitaikyt?
Tik kad sis ir apie gyvenima ir kuna ne kokios nuomones :)
Vat rinkis is ko nori!
O kaip gi likes pasaulis, ir tu - mielas drauge - zmogau - sau gyvenima ir jo desnius esi apsibrezes?
Ar moketum man tai paaiskinti?
As mokeciau :)

Abejone

Baime, abejone, skausmas, gailestis, nezinia, klaida - visa tai yra vienas ir tas pats. Tereikia rasti savyje jegu tai sutraukti i viena ir galu gale tai apibrezus, issprendus ir su tuom susitaikius, is gyvenimo galima butu isbraukti labai daug visko, kas stabdo tobulejima, kas blasko ramybe, kas vercia klysti, kas skaudina ir vercia gailetis - kas yra viso labo sielos nezinia, neatsakytas klausimas, neatrastas sprendimas ir nepasirinktas kelias. Visko taip daug, tiek jam daug vardu, tiek daug priezasiu atsiradimui, dar daugiau itakos tam kas dar bus, o kyla jis is nuodemingo kuno, nes kunas mano remiasi nuodemingos prigimties istatymu, nori to ka sis skelbia ir jam paklusta jam, o siela mano nori to kas Dieviska ir sventa, kas gera ir prasminga, o kuno geisma ir troskima tenkinu tik tam, kad zemeje, dar kiek as pagyvent siam kune dar galeciau, tam kad rasti cia pasiklydusia tave. Jei gyvenimas - slepynes, ir ieskome viens kito, tai vargas man, jei tu gimei sleptis...

Likimas ir akys

Sakoma - zmogaus sielos veidrodis, sakoma nemeluoja, sako parodo ko zmogus troksta, bijo, kas ji skaudina ar dziugina. Akys - dideles zydros akys. Paskesti jose galima. Uzsimirsti ir pasiklysti tose erdvese, i kurias vienas zvilgsnis gali tave nunesti, o as moku ten pasiklysti. Negaliu tu akiu uzmirsti, neuzmirsiu, dar kada sutikes, as jose ir vel paskesiu. Tada nebeliks jau prasmes laiko, prasmes kuno, liks tik tavo akys ir tai ka jose rasiu.
Likime - buk man maloningas. Gal ir ne kaip iki siol sutareme, siandien as tau siulau paminti tai ka man pakankinti esi paruoses, nes prasmes tavo kancioje as nezadu ieskoti. Esi tu mano pakeleivis ir draugas. Jau isitikinai ne karta, kad moku ir galiu as tavimi pasikliauti ir neabejodamas tavo paruostu keliu eiti. O dabar atejo laikas, kai meldziu taves as, isgirski ir suprask ko man labiausiai reikia, kad vel stirpus ir viskam pasiryzes galeciau tau tarnauti ir tu daugiau nebegalesi manimi nebesididziuoti. As tavo draugas - tad buki draugas tu man pagaliau, o jei esi - irodyk tai, likime!

Melynake

Kas tu? Kokia tu? Kas esu ir kas galeciau buti tau as? Ar galeciau? Ar sugebesiu? Ar busiu? Ar busi tu kada, salia manes, laiminga?...
Ka matei - matei nieko nes manes tu nematei - o Dieve, kaip gaila, kad nematei, nes nesu tikras ar kada dar pamatysi, nesu tikras, ar pamatysiu tave dar karta, ar turesiu proga pasakyti, tai ko nesakiau, ar turesiu proga isirsti dar karta tavo balsa, pazvelgti tau i akis, suzinoti tavo svajones ir irodyti tau, kad del taves tikrai galeiau per nauja pradeti gyventi ...
Ar turetu tau nors kiek prasmes sie mano zodziai, kurie skamba baltuose tyruose, kurie skamba tik man ir nezinau ar kada skaitysi, girdesi juos tu, melynake.
Apmaudu, nezinau tavo vardo, o ir atspeti nelabai turiu galimybes. Suzinoti kitais budais - zema, neteisinga, pigu ir neverta - jei ne is tavuju lupu, tad nesuzinosiu niekad, liksi man - melynake.
Ironija - rasti tai ko ieskai, ir nerasi savyje jegu tai pasimti. Nejau nemoku stengtis, nemoku siekti, gal tik nemoku, ar nezinau, ta akimirka nezinojau, kaip tau tai parodyti.
Siandien radau savyje tai, ko jau senai nepastebiu, kad tureciau - nauja svajone, nauja vilti, nauja tiksla gyventi, ir meldziu ta, kurio meile ir dosnumu tikiu, kad suteiktu man jegu ir ryzto dar karteli tave savo kelyje sutikti, ir tikiu, tu - tik tu - man suteiksi tiek visko, kiek tik reikia, tam, kad nutiesti mums tiesu kelia i kiekviena svajone ir nesvetimas bus tau tas nepigus zodis laime...

Dievo zodis

Tiems,
kas netiki, zemina, abejoja ar ne taip supranta, nezino ar nenori zinoti, kas yra Dievo zodis ...
Jei nerasi cia tiesos, visos kitos tiesos gali net nepradet ieskoti, nes nera daugiau beveik nieko, ka siai dienai gali tiketis kazkur rasti.
Aciu, tau Teve, kad radai laiko man rasti laiko Tau.
Aciu, kad pakvietei ir palydejai pas save ateiti.
Aciu, uz viska ka likimo lemei man patirti.
Be viso to, nebuciau vertas nei gyventi, nei mirti ...

Apaštalo Pauliaus I laiškas korintiečiams
(1 Kor 11)
Dvasinės dovanos

Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama akirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris veikia visame kame. Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – išgydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

(1 Kor 13)
Himnas meilei

Aš trokštu nurodyti jums dar prakilnesnį kelią.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis,
Bet neturėčiau meilės,
Aš tebūčiau
Žvangantis varis ir skambantys cimbolai.
Ir jei turėčiau pranašystės dovaną
Ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą,
Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
Tačiau neturėčiau meilės,
Aš būčiau niekas.
Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu,
Jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti,
Bet neturėčiau meilės,
Nieko nelaimėčiau.
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe,
Su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
Viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, kas yra dalinis - pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

2 laiškas korintiečiams
(2 Kor 3)
Raidė ir dvasia

Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime Kristaus dėka. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo, kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. (...)
Vos tik žmogus atsigręžia į Viešpatį, gobtuvas nukrinta. Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo atvaizdą.

Evangelija pagal Matą
(Mt 10)
Ryžtingumas

Nemanykite, kad aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną, marčios prieš anytą. Žmogaus namiškiai taps jam priešais.
Kas myli tėvą ir motiną labiau negu mane, nevertas manęs. Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs. Kas išsaugo savo gyvybę, praras ją, o kas praranda savo gyvybę dėl manęs, atras ją.

(Mt 13)
Palyginimas apie sėjėją

„Kas turi ausis, teklauso!“

Palyginimų tikslas

Priėję mokiniai paklausė: ”Kodėl jiems kalbi palyginimais?“
Jėzus atsakė: „Jums duota pažinti dangaus karalystės slėpinius, o jiems neduota. Mat kas turi, tam bus duota ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčiojo bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais dėl to, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta“. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš nepagydyčiau.“

Evangelija pagal Luką
Lk 8

Jo mokiniai paklausė, ką reiškia tasai palyginimas. Jis atsakė: „Jums duota pažinti Dievo karalystės paslaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų / ir girdėdami nesuprastų.

(Lk 12)

Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų.

Evangelija pagal Joną
(Jn 10)
Jėzus apie savo dievystę

Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta : „Aš tariau: jūs esate dievai?“ Taigi (Įstatymas) vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. Tad kaip jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: „Tu piktožodžiauji“ ,- kai jis pareiškė : „Aš – Dievo sūnus“?

(Jn 16)
Apie Šventąją Dvasią

Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius, - Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta.

Apie Šventosios Dvasios atsiuntimą

Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. (...)
Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į pilnatvę.

Pažadas sugrįžti

Aš jums vis kalbėjau palyginimais, bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu. Tą dieną jūs prašysite mano vardu, ir aš net nesakau, kad aš prašysiu Tėvą už jus; juk patsai Tėvas jus myli (...)

Ismintis

Tai kas ne mano - tai ka kazkiek savaip suprantu - tai ka noriu suprast iki galo - nes tai yra tai kuo galima drasiai remtis kai tenka gyventi, kai tenka gyvenime rinktis, kai reikia pakilti, atsistoti, issitiesti, pakelti galva, drasiai ir giliai ikvepti, placiai atsimerkti ir eiti, zinant, kad neisgasdins niekas ka pakeliui likimas lems sutikti.

„Aš pasakiau jums tik mažą dalį to, ką žinau... Kodėl aš nepasakiau jums likusių dalykų? Todėl, kad tai neatves jūsų į nirvaną.“ Buda Šakjamunis „Mokymas panašus į plaustą, kuris padarytas persikelti per srovę, bet prie jo nereikia prisirišti amžiams“. Buda Šakjamunis „Apakintas potraukio ir pasibjaurėjimo (..) nepajėgus suprasti Mokymą“. Madžchima-nikaja „Visų daiktų pagrindas, tai, kas yra kosminės tvarkos ištakos, tai, kas yra virš visko, - tai dvasia.“ Dhamapada „Dievų forma – ne kas kita, kaip blyksniai tuštumoj“. Advajavadžrasangracha „Visiškas žinojimas apie daiktų ištakas (sansarą) - tai nirvana“. Advajavadžrasangracha „Aš pripažįstu visas pasaulio religijas ir drauge su jomis garbinu Dievą. Savo širdį aš palieku atvirą visoms ateities religijoms. Pranašysčių knyga nėra baigta.“ Vivekananda „Tas, kuris garbina Dievą, manydamas, jog skiriasi nuo jo, nepažįsta Brahmano. Dievams jis panašus į gyvulį“. Šankara „Atbudimas ateina iš praktikos. Atbudimas yra begalinis. Praktika ateina iš atbudimo. Praktikai nėra pradžios.“ Dogenas „Mes esame tie, kurie iš esmės Vardai, Savybės – Dievo Veidas, Dievo Ranka“. Chadisas „Viešpats nei viduje, nei išorėje, nei priešais, nei už nugaros. Jis vienu metu pasaulyje ir už jo ribų“. Svami Šivanada „Begalybė yra Motina anapus visų žemiškųjų motinų, Tėvas anapus visų žemiškųjų tėvų. Jis yra amžinai ištikimas Draugas anapus visų žemiškųjų draugų. Jis yra amžinas Mylimasis anapus visko, ką myli žmogus. Jis yra visi dalykai visiems žmonėms, nes Viešpats yra viskas“. Paramhansa Jogananda „Saugokitės prisirišti prie vienos konkrečios religijos ir neigti visas kitas, nes taip atmesite daug gero – tiksliau, realybės pažinimas atmes jus. Būkite atviri visoms tikėjimo formoms, nes Dievas yra per didelis ir per platus, kad galėtų būti apribotas vienu ar kitu tikėjimu“. Ibn Arabis http://www.dharma.lt http://www.likimas.lt

Akimirka

Sakiau sau - prasidejau, o is tiesu - tikejau, kad jau laikas, kad taip turi buti man lemta, ir nei kiek neklydau. Ar galima buvo tai paaiskinti, zinoti, ismastyti ar atspeti. Neklysiu teigdamas, kad buvo galima tik jausti ir tuom tiketi.
Jauciau, arteja ta akimirka, kurios neturiu teises praziopsoti, kuri gali daugiau niekados nebepasikartoti. Tikejausi esas pasiruoses ja sutikti. Ir visgi, tai kas pasitiko mane, buvo kiek per daug nei galeciau akimirksniu suvokti, suvokimo akimirka paslepti ir remiantis nauju gyventimo prinipu naujai rastu keliu neklupdamas eiti.
O tu tai matei. Tu girdejai. Tikiu jautei. As nesugebejau rasti savyje jegu, kad uzgiauzti ta nuostaba ir ta nerealu jausma, gal netkiek artima euforijai, kuri is sono atrodytu nekiek nesiskirianti nuo baimes. Ir veliai tai kas seke. Tai ka radau savyje ismokes katik kiek geriau ieskoti, priverte suabejoti, kazkiek nusivilti, po to issigasti, pasimesti ...
O kada labiau nei bet kada reikia kazko, i ka galima butu buve atsiremti, neradus - beliko suklupti.
Ir tai buvo pats geriausias jausmas, kuri nepamenu kada paskutini karta yra teke patirti. Kuris po truputi uzgozia visa kas netikra, sutvirtina visa kas netvirta, pataiso kas klaidinga, randa kas pamesta, nes pagaliau radau tai, del ko verta gyventi, verta per nauja gimti ir puolusiam angelui atejo laikas pasirinkti ...

Suvokiu, kad...
Daugumą klaidų savo gyvenime dariau ne tik iš aistrų ir prisirišimų, bet ir neskirdamas gudraus intelekto nuo išminties.
(Cia ne mano zodziai, bet mano tiesa)

Esu

Abejoju kuom esu. Blogiau. Jei siandien pakeles galva galiu susigrumti su bet kuom, ka sutiksiu, tai rytoj gali tekti lauzyti galva kaip as tai dariau vakar. Nors suvokimo pagrindas vis dar bus likes tas pats, kuriuo remiantis galejau naturaliai kiek kitaip vertinti kiekviena situacija vakar, siandien as ta termina matau kaip banalia teorema, kurios net irodyti nezinau kaip. Ji laikui begant blunka, kol viena diena tenka neblogai palauzyti sau galva kol ja prisimeni ir dar kur kas sunkiau rasti savyje jai vietos ir pagrinda, kad pradeti ja gyventi ir remtis.
Kas visa tai???
Dar pries savaite maniau, kad kazka esminio gyvenime suvokiau, kas man pagaliau leis gyventi kitaip. O siandien, tai kad man vakar buvo visa ko esme, praktiskai neturi prasmes ir skamba vaikiskai naiviai.
Turbut paklydau savyje. Ir vel. O kodel gi?
Svarbiausia manau butu veliai nepradeti bijoti gyventi, juolab nespjauti ant gyvenimo. Reikia rasti centriuka, ta isbalansuota sio kelio dali, kuria butu galima neklumpant eiti.

Stiprus

Ne pirma karta gyvenime tenka suabejoti savo galimybemis, savo jega ir galia. Kas yra buti stipriam? Gal tai pripazinti suklydus? O gal greiciau gyventi neklystant? Ar tai zmogiska? Manyciau, tai kas yra tiesa man, kas yra jea ir stiprybe apibreziame kiekvienas sau kitaip. Nepamenu nieko sia tema is mokyklos ar tevu ugdymo laiku. Tik nezinia ar to mano kelyje nebuvo ar as sugebejau praziopsoti?!
Viskas butu kur kas lengviau, jei religija nepriestarautu zmogiskosioms jegos poreikio ir vertinimo tradicijoms. Gi Dievas teigia - stiprus yra tas, kuris pripazysta esas silpnas. As toks esu, toks busiu ir neabejoju sia tiesa kada nors isitikinsiu savo kailiu ir tada si paslaptis bus mano kasdienybe ir mano kelio rodiklis, kuris tiksliai nurodys galima judejimo krypti o ne klaidins, kaip kad daro dabar.

Girdi, tai klausyk

...

Daugumoj to ir pakaktu, jei butu kile is kitur, bet is manes galima tiketis daugeliau. Isreiskite nora, as garantuoju geranoriskuma. Turiu dar "pries miega" ir "senas geras rokas".

Puoles angelas

Jie vadina puolusiu, o as zinau, kad dar nespejau nes neskubu apsispresti. Ka rinktis zinau remdamasis tuo kas tikiu esas. Delsiu, nes nesu tikras ar zinau kas visgi galeciau buti. Ar zinai tu? Ar tau reikia zinoti? Tu neklausk, tu tokio klausimo nesugalvosi - geriausiu ir vieninteliu atveju vis tiek pries tai jau busi perskaites.
Mano pasirinkimas, mano poziuris, mano tikslas, mano klausimas, mano simbolis, mano kelias ir mano avatar'as.

Zeitgeist

Dar visai ne seniai sutikes sia fraze ar pavadinima, nerasiau savyje ne menkiausios minties, su kuria galeiau ja susieti ir pasideti i atitinkama kertele viso to ka vadinu "zinau". O siandien, remiantis iki sioliai surinktais duomenimis, negaliu apsispresti ar tai mano nauja "religija", esamos papildas, ateities vizija, nepasiekiama svajone ar burelio idiotu sukurtas spektaklis mums kvailinti. Vienu ar kitu atveju be spektaklio niekaip. Pasirinkimas tik apibrezia jo masta. O rinktis dar anksti. Knaisiotis taipogi nenoriu ir nerandu laiko.
Kaip ten bebutu, pasigilinsiu ir pasidalinsiu daugiau tuo atveju, jei tai yra tai, apie ka mano nuomone noretu isirsti bent 1 sios zemes gyventojas.

Kaip pradziai tai parinkta tema man padejo ivertinti tikraja idejos itaka mano mastymui. Jei klystu is realybes, dar nereiskia, kad mane reiketu uzvesti ant stabilaus ir kieto magistrales pavirsiaus. Gal pastarasis yra tai nuo ko begu.