Melynake

Kas tu? Kokia tu? Kas esu ir kas galeciau buti tau as? Ar galeciau? Ar sugebesiu? Ar busiu? Ar busi tu kada, salia manes, laiminga?...
Ka matei - matei nieko nes manes tu nematei - o Dieve, kaip gaila, kad nematei, nes nesu tikras ar kada dar pamatysi, nesu tikras, ar pamatysiu tave dar karta, ar turesiu proga pasakyti, tai ko nesakiau, ar turesiu proga isirsti dar karta tavo balsa, pazvelgti tau i akis, suzinoti tavo svajones ir irodyti tau, kad del taves tikrai galeiau per nauja pradeti gyventi ...
Ar turetu tau nors kiek prasmes sie mano zodziai, kurie skamba baltuose tyruose, kurie skamba tik man ir nezinau ar kada skaitysi, girdesi juos tu, melynake.
Apmaudu, nezinau tavo vardo, o ir atspeti nelabai turiu galimybes. Suzinoti kitais budais - zema, neteisinga, pigu ir neverta - jei ne is tavuju lupu, tad nesuzinosiu niekad, liksi man - melynake.
Ironija - rasti tai ko ieskai, ir nerasi savyje jegu tai pasimti. Nejau nemoku stengtis, nemoku siekti, gal tik nemoku, ar nezinau, ta akimirka nezinojau, kaip tau tai parodyti.
Siandien radau savyje tai, ko jau senai nepastebiu, kad tureciau - nauja svajone, nauja vilti, nauja tiksla gyventi, ir meldziu ta, kurio meile ir dosnumu tikiu, kad suteiktu man jegu ir ryzto dar karteli tave savo kelyje sutikti, ir tikiu, tu - tik tu - man suteiksi tiek visko, kiek tik reikia, tam, kad nutiesti mums tiesu kelia i kiekviena svajone ir nesvetimas bus tau tas nepigus zodis laime...