14 January 2009

Likimas ir akys

Sakoma - zmogaus sielos veidrodis, sakoma nemeluoja, sako parodo ko zmogus troksta, bijo, kas ji skaudina ar dziugina. Akys - dideles zydros akys. Paskesti jose galima. Uzsimirsti ir pasiklysti tose erdvese, i kurias vienas zvilgsnis gali tave nunesti, o as moku ten pasiklysti. Negaliu tu akiu uzmirsti, neuzmirsiu, dar kada sutikes, as jose ir vel paskesiu. Tada nebeliks jau prasmes laiko, prasmes kuno, liks tik tavo akys ir tai ka jose rasiu.
Likime - buk man maloningas. Gal ir ne kaip iki siol sutareme, siandien as tau siulau paminti tai ka man pakankinti esi paruoses, nes prasmes tavo kancioje as nezadu ieskoti. Esi tu mano pakeleivis ir draugas. Jau isitikinai ne karta, kad moku ir galiu as tavimi pasikliauti ir neabejodamas tavo paruostu keliu eiti. O dabar atejo laikas, kai meldziu taves as, isgirski ir suprask ko man labiausiai reikia, kad vel stirpus ir viskam pasiryzes galeciau tau tarnauti ir tu daugiau nebegalesi manimi nebesididziuoti. As tavo draugas - tad buki draugas tu man pagaliau, o jei esi - irodyk tai, likime!

No comments:

Post a Comment